kaip viskas prasidėjo
Vieną nuobodų 2020 m. pandemijos vakarą su geru draugu nusprendėme, kad mums reikia geresnės dingsties dažniau vedžioti savo korgius į lauką. "Jiems reikia daugiau bėgioti, juk jie iš prigimties yra gyvulių ganytojai", - svarstėme. Kadangi turime mūsų augintiniai yra iš tos pačios vados, o mano yra gerokai didesnis, ėmėme diskutuoti, ar dydis ir jėga yra svarbiau už lengvumą ir vikrumą. Natūralu, kad nusprendėme tai išbandyti varžybose. "Genialu!" - sušuko jis. "Pakvieskime ir kitus šuniukus prisijungti prie šios idėjos", ir pamažu ėmė kilti šurmulys.
Netrukus Vilniaus gatvėse išgirdau, kaip žmonės šnabždasi apie artėjančias korgių lenktynes: "Ar girdėjai? Šie maži mieli pūkuotukai gali greitai bėgti?!" - juokavo jie. Tačiau reakcija buvo tokia staigi ir teigiama, jog mūsų veiksmai tapo dar ryžtingesni: radę rėmėjus, kurie parūpintų prizų, pasirinkome geriausią vietą Vilniuje ir pradėjome ruošti savo korgiukus lenktynėms.
Na... ne visai. Mes jų visai neparuošėme lenktyniauti, nes renginys pareikalavo daugiau laiko organizavimui, nei tikėjomės.
"Tai turėtų būti nuotaikingas kiekvieno korgio pristatymas", - sutarėme. Visi šuniukai turėtų atlikti po triuką, o publika balsuodama nuspręstų, kuris iš jų yra mieliausias. Genialu.
Tada 40 užsiregistravusių šunų suskirstėme į grupes pagal svorį ir iš viso surengėme šešis bėgimus. Kiekvieno šių bėgimų nugalėtojas varžėsi finale, kad išaiškintų greičiausią iš visų!
O visa kita jau tapo istorija... Vienas dominuojantis šuo laimėjo visas tris varžybas, kuriose dalyvavo: tai buvo išskirtinis korgis, vardu Lego.
Lego’s triumph
O ką mūsų augintiniai..? Vienas visai nestartavo, o kitas sustojo pusiaukelėje, kad pasisveikintų su atsitiktiniu nepažįstamuoju...
Džiugas ir Bulka